Gydytojai privertė mane operuotis

Pabudau po vaginoplastikos ir supratau, kad tai buvo katastrofa. Gydytojai mano apgailestavimą vadino OKS. Dabar kalbu, kad kiti žinotų: jūs nesate blogas, jei to gailitės, ir jūs nesate vienas.

Apžvalga

Ritchie Herron, homoseksualus vyras su sunkiu negydytu OCD, pasakoja, kaip medicinos specialistai įtikinėjo jį atlikti vaginoplastiką būnant 31-erių, palikdami jį su chronišku skausmu ir be lytinio jautrumo. Akimirksniu gailėdamasis operacijos, jis buvo duchų suklaidintas lyties klinikos – jo gailestis atmestas kaip psichinė liga – ir išrašytas. Dabar atsisakęs lyties keitimo, jis kalba, kad įspėtų kitus ir pasiūlytų paramą tiems, kurie jaučiasi įstrigę dėl gailesčio.

Pilnas vaizdo įrašo santrauka

Ritchie Herron pradeda pasakojimu apie akimirką, kai pabudo po vaginoplastikos ir iškart suprato, kad „įvyko katastrofiška klaida“. Jis postoperacinę vaizdą apibūdina kaip atrodantį „tarsi gyvūnas būtų atsikąsęs toje vietoje“, o sužalota, patinususi mėsa buvo taip blogai perplėšta, kad „atrodyse, lyg tam tikru momentu turėjau tris makštis“. Vienintelis pojūtis, kurį dabar jaučia, yra „gilus skausmas“, ir jis prarado visą orgazmo suvokimo galimybę. Jis sako, kad ne kartą sakė lyties klinikai: „Gailiuosi šito, neturėjau to daryti“, bet jam atsakydavo „ne, tu negailiesi“, o jo gailestis buvo performuluojamas kaip jau anksčiau buvusio OCD ir naujai diagnozuoto „nestabilios asmenybės sutrikimo“ simptomas. Po metų „duchų suklaidintas“, jis buvo išrašytas būtent tada, kai prasidėjo karantinas, palikdamas jausmą, lyg buvo „išmestas už durų“. Žvelgdamas atgal, Richie sako, kad niekada iš tikrųjų nesijautė „lyg moteris viduje“. Vietoj to, jis buvo 27-metis homoseksualus vyras su sunkiu, negydytu obsessive-compulsive sutrikimu, slopinančia homoseksualia potraukio forma, kurią bandė „atmelsti maldais“ su pornografija, ir su chaotiška gyvenimo istorija, įskaitant tėvų skyrybas ir socialinę izoliaciją. Jis charakterizuoja penkerius metus gautos „lyčiai skirtos terapijos“ kaip ideologinį treniravimą – „mokymą“ queer teorijoje, kuri kiekvieną diskomfortą performuluodavo kaip „cis-seksizmą“ ar „internalizuotą transfobiją“. Kai jis išreiškė abejonės dėl operacijos, jam buvo įspėta, kad jei jo nenorės, jis bus pašalintas iš klinikos, ši grėsminė išraiška buvo panaudota tuo momentu, kai jis taip pat nesąmoningai vartodavo medžiagas ir buvo itin pažeidžiamas. Frazė „jūs esate idealus kandidatas lyties keitimo operacijai“ buvo kartojama taip dažnai, sako jis, kad pradėjo jaustis, lyg laimėtų konkursą. Richie tiki, kad medicininis kelias buvo pateiktas be beveik jokios reališkos rizikos aptarimo. Jis išvardija komplikacijas, apie kurias niekada nebuvo įspėtas – uretrinė stenozė, dėl kurios šlapimasis yra kankinantis, nekrozė, nuolatinis erotinio jautrumo praradimas – ir pažymi, kad sutikimo lapas „nepateikia pakankamai detalių“. Jis taip pat apibūdina siurrealų priešoperacinį konsultavimąsi: chirurgas beveik nekalbėjo su juo, vyriausioji slaugytoja patikrino tik ar jis atliko plaukų šalinimą, o paskutinį kartą savo nesugadintą vyrišką anatomiją jis matė prieš operacijos naktį, kai paklausė savęs: „ką po velnių aš darau?" Dabar jis visą procesą vertina kaip „apgaulės“ formą, kuri išnaudoja žmones, kurie, kaip ir jis, yra desperatiškai norintys pabėgti nuo psichinės ligos ir izoliacijos. Nuo tada, kai prieš dvejus su puse metų viešai pasisakė, Richie buvo puolamas kaip „sukčius“, „fašistas“ ir „TERF“, ir sako, kad iš lyties keitimo atsisakantys asmenys laikomi neįmanomais standartais, o lytį keičiantys asmenys visai neprivalo pripažinti gailesčio. Jis pabrėžia, kad viešas kalbėjimas išgelbėjo jo gyvenimą ir suteikia jam tikslą: „Aš tiesiog noriu, kad žmonės žinotų, kad jei gailiesi, tu nesi blogas žmogus“. Jis ragina kiekvieną, svarstantį operaciją, „padaryti sau paslaugą ir to nedaryti“, argumentuodamas, kad statistiniai įrodymai rodo, kad po operacijos savižudybės rizika didėja, o ne mažėja. Šiandien jis vėl gyvena kaip vyras, yra santykiuose ir prasmę randa suteikdamas kitiems leidimą būti sąžiningais dėl savo gailesčio.

Gydytojai privertė mane operuotis | detrans.ai