Buvau translytė ir gailiuosi, tai – apgaulė | Sandra Mercado
Buvau mergišiškas gejų berniukas, kuriam sakė, kad esu moteris netinkame kūne. Po dvidešimties metų, hormonų ir vaginoplastikos, aš pabudau: tai – apgaulė. Negalima pakeisti lyties, o duoti vaikams hormonų blokatorius yra prievarta.
Apžvalga
Sandra Mercado pasakoja savo kelionę nuo mergišiško gejų berniuko, patyrusio patyčias ir prievartą devintojo dešimtmečio Ispanijoje, iki mediciniu būdu pakeitusio lytį moters pagal senąjį lyties įstatymą, ir galiausiai – iki grįžusio prie savo lyties gejo. Po vaginoplastikos ir komplikacijų jis patyrė suvokimo krizę, kad negali pakeisti lyties, ir dabar rekomenduoja tyriminę terapiją disforijai, kartu įspėdamas prieš lytinę brandą slopinančius vaistus, afirmacinę priežiūrą ir Ispanijos savęs tapatinimo translyčiu asmeniu įstatymą.
Pilnas vaizdo įrašo santrauka
Sandra Mercado, gimęs 1986-aisiais, pasakoja, kaip augo kaip mergiškuoliškas gejų berniukas devintojo dešimtmečio Ispanijoje netoli Barselonos. Nuo mažens jis traukė prie vyrų ir teikė pirmenybę veiklai bei stiliams, kurie kultūriškai siejami su mergaitėmis, dėl ko mokykloje patyrė smarkią patyčių trauma, tėvo psichologinę prievartą ir visapusišką homofobiją. Kadangi visuomenė jo mergiškumą prilygino moteriškumui, o būti mergišišku geju buvo gėdinga ir pavojinga, jis išsiugdė lyties disforiją ir pradėjo manyti, kad gimė ne savo kūne. Pagal senąją Ispanijos lyties įstatymą, jis buvo paveiktas afirmacinės terapijos, kurios metu psichologai patvirtino, kad jis iš tikrųjų yra moteris, įkalta vyro kūne, taip sustiprindami seksistiškus stereotipus apie tai, kas daro moterį. Jis pradėjo vartoti kryžminius hormonus, o vėliau jam buvo atlikta vaginoplastika. Iš pradžių jis patyrė lyties euforiją ir socialiai buvo priimtas kaip moteris, tačiau maždaug po pusantrų metų po operacijos pradėjo kentėti nuo fizinių komplikacijų, įskaitant uretrės stenozę. Jis teigia, kad chirurgai eksperimentavo su juo be tinkamo informuoto sutikimo rekonstrukcijos metu, persodino jo šlapimtakį be įspėjimo ir elgėsi su juo kaip su eksperimentiniu pelytu. Ši fizinė trauma sutapo su gilia psichine krize. Jis pradėjo klausti, ką iš tikrųjų reiškia „jaustis kaip moteris“, ir suprato, kad ši sąvoka visiškai remiasi seksistiškais stereotipais, o ne biologine realybe. Jis padarė išvadą, kad buvo apgautas medicinos specialistų ir kad pakeisti lytį neįmanoma. Dabar jis save supranta kaip gejų vyrą, kuris patyrė smarkią homofobiją, o ne kaip moterį, ir dalyvauja tyriminėje psichoterapijoje, siekdamas išspręsti savo disforijos šaknis, kylančias iš vaikystės traumos, tėvo prievartos ir visuomeninio atstūmimo. Mercado kritiškai vertina dabartinį Ispanijos savęs tapatinimo translyčiu asmeniu įstatymą, teigdamas, kad jis leidžia fetišistams ir pašalina psichologines apsaugos priemones, o lytinę brandą slopinančių vaistų ir kryžminių hormonų skyrimą nepilnamečiams smerkia kaip vaikų prievartą ir nekontroliuojamą medicininį eksperimentavimą. Jis tvirtina, kad disforija turėtų būti gydoma atlikus išsamų psichologinį tyrimą prieš imantis bet kokių negrįžtamų žingsnių. Jis pažymi, kad medicininė lyties perėiga paliko jam lėtinės sveikatos problemų ir besitęsiančio psichinio sukrėtimo, nepavyžus išspręsti pagrindinės būklės, kurią jis apibūdina kaip psichinį sutrikimą, reikalaujantį tikro gydymo, o ne patvirtinimo.