TRANZICIJA IR DETRANZICIJA: Cyryl Wilczyński ISTORIJA! (anglų kalbos garsas)
Turėjau gyventi kaip moteris, kad pagaliau taptų vyru. Ta kelionė buvo mano terapija. Pirmiausia išbandykite socialinę tranziciją, antraip galbūt niekada neatsikratysite abejonių.
Apžvalga
Cyryl Wilczyński maždaug trejus ar ketverius metus tranzicionavo po to, kai aštuoniolikos metų persikėlė iš Sibiro į Lenkiją, įskaitant vienerius metus vartojant hormonus ir aktyviai veikiant LGBT aktyvizme, kol atliko detranziciją ir vėl pradėjo gyventi kaip vyras. Dabar jis šią patirtį vertina kaip būtiną tyrinėjimą, kuris išsklaidė jo užsitęsusias abejones, išmokė jį empatijos moterims ir padėjo įveikti vaikystės traumą, siejusią vyriškumą su prievarta. Jis ragina besiklausiančius jaunuolius pirmiausia išbandyti socialinę tranziciją neskubant į medicininius žingsnius ir pažymi, kad griežtos lyties normos stumia žmones į nereikalingą medikalizaciją.
Pilnas vaizdo įrašo santrauka
Cyrylas Wilczyński užaugo Sibire ir sako prisimenąs, kad nuo pat ankstyvos vaikystės matydavo save kaip mergaitę. Būdamas apsuptas daugiausia moterų ir vaikystėje matęs daug seksualinio bei fizinio smurto, jis susiformavo įsitikinimą, kad visi vyrai yra smurtautojai. Brendimo metu, kai jis pradėjo jausti trauką vyrams, nusprendė, kad būti moterimi, traukiama vyrų, lengviau nei būti gėjumi, nes pastarasis laužė heteronormatyvius lūkesčius konservatyvioje kultūroje, kurioje trūko atvirumo, vėliau rasto Lenkijoje. Turėdamas aštuoniolika ar devyniolika metų, persikėlęs į Lenkiją, jis pradėjo socialinį perėjimą. Pradėjo dėvėti moteriškus drabužius, pakeitė įvardžius tarp draugų universitete Slupske (Słupsk) ir galiausiai ėmė siekti medicininio perėjimo. Gavęs finansinę universiteto pagalbą, jis atliko psichologinius ir psichiatrinius vertinimus HAK terapijos centre Poznanėje (Poznań) ir pradėjo hormonų terapiją, kurią tęsė vienerius metus. Jis pastebėjo subtilių fizinių pokyčių, įskaitant riebalų persiskirstymą, odos pokyčius ir sumažėjusį kūno bei veido plaukuotumą. Tuo laikotarpiu jis taip pat įsitraukė į LGBT aktyvizmą, dalyvavo eitynėse ir viešai gynė bendruomenę. Nors kurį laiką jautėsi patogiai, mintys apie detranziciją nepaliko viso proceso metu. Jam vis labiau nepatiko heteroseksualūs santykiai, kuriuose, kaip trans moteris, jautėsi pavaldus vyrams, ir manė, kad socialinis spaudimas didesnis nei būnant gėjumi. Lemiamas veiksnys buvo suvokimas, kad chirurginis perėjimas gali reikšti prarasti kūno pojūčius, kuriuos jis vertino kaip vyras, o kartu augantis supratimas, kad ne kiekvienas vyras yra smurtautojas. Maždaug po trejų ar ketverių metų, praleistų gyvenant kaip moteris, jis nusprendė detranzicijuoti ir grįžti gyventi kaip vyras. Šiandien Cyrylas į šią patirtį žvelgia daugiausia teigiamai ir apibūdina ją kaip būtiną terapijos formą. Jis sako, kad nebandęs perėjimo, būtų likęs įstrigęs nuolatinėse abejonėse ir netapęs vyru, kuriuo yra dabar. Ši patirtis išmokė jį giliai užjausti moteris ir leido patirti seksualinį užkabinėjimą gatvėje bei seksualizavimą. Jaunuoliams, abejojantiems savo tapatybe, jis pataria pirmiausia pabandyti socialinį perėjimą, galbūt be medicininių intervencijų, ir apsupti save priimančiais žmonėmis. Jis taip pat spėja, kad be griežtų visuomenės lyčių skirstymų kai kuriems žmonėms medicininis perėjimas galėtų būti mažiau reikalingas. Šiuo metu daugiausia dėmesio skirdamas gijimui nuo PTSD, jis nesiekia santykių, bet lieka atviras meilei ateityje, kai baigs savo asmeninį darbą.